Mano gyvenimas Pamąstymai

It gets better, my friend.

Šitas tekstas bus ko gero svarbiausias, kurį parašysiu šiemet. Labai sunkus ir LABAI asmeniškas.

Savo tekstuose ne kartą esu kalbėjusi apie žymių žmonių paslaptis. Apie tai, ko didžioji dalis klausytojų ir/ar žiūrovų nepamato. Tiesa ta, kad su problemomis už uždarų durų susiduriame mes visi. Kiekvienas žmogus turi ką slėpti.

Kaip nuo gimimo sunkią negalią turintis žmogus, kuris nesėdi užsidaręs namuose, o laksto visur kur spėja ir siekia pačių nuraučiausių tikslų, gaunu visai nemažai žinučių, kuriose žmonės mane už tai giria. Ir čia aš nenoriu prisigirt, kokia aš faina and stuff. Nope, manęs iš tiesų klausia, iš kur aš gaunu tiek parako. Pastaruosius dvejus metus (ar net daugiau, jau nebeskaičiuoju) į tokias žinutes žiūrėjau su kreivoka šypsenėle ir galvodavau: ech, jei jūs žinotumėt, kokia yra pilna situacija, klykdami varytumėt nuo tokio gyvenimo.

Pastaruosius dvejus ar net trejus metus kovoju su stipriais vidiniais demonais. Kiti tai vadintų depresija or whatever, bet kadangi pas psichinės sveikatos specialistus nebuvau ir oficialių jokių diagnozių neturiu, neapsiimsiu klijuotis etikečių. Kada nors prisiruošiu, gal tada ir paredaguosiu šį įrašą su oficialiais dalykais. Visą tą laiką šalia buvo žmonės, kurie žinojo, bet niekada nenorėjau per daug atvirauti, ypač tų žmonių, kuriems buvau pavyzdys, akyse. Žmogus, tiek pamatęs ir pažįstantis tiek žymių žmonių gali būti depresuotas??? Nejuokaukit.

GALI, draugai. Gali, ir dar kaip. Nesiimsiu gilintis į to priežastis, taip pat nenoriu jokių spekuliacijų. Aš esu įrodymas to, kad BET KAS gali susirgti sielos ligomis. Puikiai suprantu, kaip kvailai tai skamba tiems, kurie nesupranta, kad depresijomis susergama ne iš nuobodulio, bet būtent todėl tiek kalbu apie psichinę sveikatą. Nes man tai svarbu ir beprotiškai artima. Artimiau nei pati norėjau.

Kaip toli pažengė visas šitas reikalas, paklausit? Per daug neatvirausiu, bet tolokai. Turėjau minčių, kurių nelinkiu net didžiausiam priešui. Jūs neįsivaizduojat, kaip yra baisu, kai tavo pačios smegenys tau sako, kad tavęs čia nereikia ir kad tu trukdai visiems aplinkui ir kad gal tu varyk greičiau iš čia. O tuo pat metu tu šypsaisi ir visiems pasakoji, koks gyvenimas nuostabus. Mano bėdos pradėjo veikti mano santykius su draugais ir net su brangiausiu man žmogumi. Reikėjo kažką daryti, kol dar nevėlu.

Pastarąjį mėnesį praleidau beprotiškai daug dirbdama su savimi. Sausio pradžioj mano gyvenime įvyko itin stiprus lūžis, apie kurį daug nepasakosiu. Pasakysiu tik tiek, kad visą gyvenimą liksiu dėkinga žmogui, kuris tądien mane taip stipriai supurtė, kad aš pabudau ir supratau, kaip stipriai mano mintys veikia mano gyvenimą. Šiandien yra sausio 26 diena. 22 dienos nuo tos akimirkos, kai pasiprašiau pagalbos.

Taip gerai nesijaučiau pastaruosius dvejus ar trejus metus.

Ne visiems padeda artimieji ir darbas su savimi – man be galo pasisekė, kadd tiek užteko. Kartais prireikia ir profesionalios pagalbos. Kokia bebūtų situacija, noriu, kad iš šio teksto pasiimtumėt du dalykus:

  • Niekada negali žinoti, su kuo mintyse gyvena kitas žmogus. NIEKIENO gyvenimas nėra toks tobulas, kaip rodo jo socialiniai tinklai. Būkim supratingesni. O dar geriau – kalbėkimės vieni su kitais.
  • VISADA yra šviesa tunelio gale. Prieš kelis mėnesius gulėjau lovoj trečią ryto, nenorėjau gyventi ir verkiau taip smarkiai pasikūkčiodama, kad iki šiol stebiuosi, kaip niekas nepabudo. Tai kartojosi praktiškai kas savaitę. Šiandien vėl nuoširdžiai šypsausi.

Skauda? Skambink:
Jaunimo linija 8 800 28888 I-VII
Vaikų linija 116 111 
Linija Doverija (rusų kalba) 8 800 77277 
Pagalbos moterims linija 8 800 66366 
Vilties linija 116 123 
Sidabrinė linija 8 80080020

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back To Top